Athugasemdir Atvinnulķfshóps Framtķšarlandsins vegna frummatsskżrslu um įlver ķ Helguvķk

Athugasemdir Atvinnulķfshóps Framtķšarlandsins vegna frummatsskżrslu um įlver ķ Helguvķk

Skrifaš af Atvinnulķfshóp Framtķšarlandsins 30. jśnķ 2007

Skipulagsstofnun
Laugavegi 166
150 Reykjavķk

Efni: Athugasemdir vegna frummatsskżrslu um įlver ķ Helguvķk

Ķ žessu umhverfismati er eingöngu litiš į byggingu įlversins en sérstakt mat er gert fyrir orkuframkvęmdir sem tengjast įlverinu. Til aš meta samfélagsleg įhrif veršur lķta į heildarmyndina, virkjanir og verksmišju saman. Slķka heildaryfirsżn vantar.
Engin athugun hefur veriš gerš į žvķ hvaša ašrir orkunżtingarmöguleikar gętu veriš fyrir hendi. Ljóst er aš miklu er fórnaš meš žvķ aš selja orku į lįgmarksverši ķ įlverksmišjur og sęttast į śtblįstur og mengun įn gjaldtöku ķ langan tķma. Engin furša er aš erlendir ašilar sękist eftir aš gera langtķmaorkusamninga viš Ķslendinga sem eru einir žjóša į Vesturlöndum tilbśnar aš fęra verulegar fjįrhags- og umhverfisfórnir til aš tryggja byggingu įlvera. Ef til dęmis orkuverš hękkar verulega veršur orkusamningur mikilvęgur hluti af veršmęti įlverksmišju. Einkafyrirtęki getur hins vegar įvallt fariš śt śr samningum meš gjaldžroti ef tap veršur į rekstrinum.

Ķ skżrslunni koma fram żmsar upplżsingar um umhverfisįhrif og įhrif į samfélag. En skżrslan inniheldur ekki ašeins hlutlęga lżsingu į žessum žįttum heldur draga höfundar sjįlfir įlyktanir um hvort įhrif eru jįkvęš eša neikvęš. Ķ langflestum tilvikum er nišurstašan sś aš starfsemi og bygging verksmišjunar hafa jįkvęš įhrif žrįtt fyrir mengun, śtblįstur gróšurhśsalofttegunda og umhverfisrask. Slķkt mat ašila sem hefur greinileg hagsmunatengsl viš byggingarašilann gera nišurstöšur ótrśveršugar. Slķk skżrsla į ašeins aš innihalda stašreyndir en matiš į įhrifum į aš vera ķ hendi lesendanna.

Ķ skżrslunni er gengiš śt frį žvķ aš bygging įlverksmišju komi ķ veg fyrir atvinnuleysi. Til aš fį fram störf ķ įlverksmišju žarf aš verja miklum fjįrmunum til aš afla orku. Lķta mį į žį fjįrfestingu sem fórnarkostnaš viš aš mynda störfin ķ įlverinu. Ekki hefur veriš sżnt fram į aš fjįrfesting ķ orkuverum skili meiri aršsemi en önnur fjįrfesting ķ atvinnulķfinu. Žį er innlent vinnsluvirši ķ įlišnaši lķtiš žar sem hlutfall innfluttra ašfanga er hįtt og hagnašur fellur ķ skaut erlendra eigenda. Um er aš ręša frumframleišslu sem bżr viš miklar sveiflur ķ afuršaverši. Nišurstaša skżrslu­höfunda aš samfélagsleg įhrif séu jįkvęš stendur ekki traustum fótum. Önnur og raunhęfari nišurstaša er aš neikvęšir žęttir vegi mun meira en žeir jįkvęšu og uppbygging annarrar atvinnustarfsemi sé mun skynsamlegri.

Įhrif į atvinnu

Ķ frummatsskżrslu vegna įlvers ķ Helguvķk er gert rįš fyrir aš um 300 nż störf verši til ķ įlverinu og um 700 afleidd störf vegna margfeldisįhrifa, samtals um 1.000 nż störf. Žegar žessar tölur eru skošašar žarf aš hafa żmislegt ķ huga:

* Įlver breytir engu um atvinnuleysi į svęšinu og į landinu öllu žegar til langs tķma er litiš. Atvinnuleysi ręšst til langs tķma af grunnstęršum hagkerfisins, eins og menntunarkostum og starfsžjįlfun, sem ķ boši er, lįgmarkslaunum, atvinnuleysisbótum styrk samtaka į vinnu­markaši og fleira, en einstök fyrirtęki eins og įlver breyta engu um žaš. Ef įlver hefur įhrif į fjölda starfa į svęšinu eša landinu öllu er žaš meš flutningi fólks sem ella hefši unniš annars stašar. Įlveriš kann aš breyta nokkru um ķbśafjölda nęsta nįgrennis į komandi įratugum en žaš breytir lķkast til engu um fjölda fólks į landinu öllu.

Framleišni starfsfólks eykst mjög hratt ķ įlverum. Žaš er mešal annars žess vegna sem žau geta bošiš starfsfólki sķnu góš laun. Samkvęmt upplżsingum sem fram komu į heimasķšu Alcans ķ vor fękkaši störfum į hvert tonn sem framleitt var af įli ķ įlverinu ķ Straumsvķk um nįlęgt 5% į įri frį 1981 til 2007. Meš slķkum framleišnivexti myndi 300 störfum fękka ķ tęp 100 į aldarfjóršungi. Aš hluta til tengist framleišnivöxturinn ķ Straumsvķk lķklega stękkun įlversins, en ljóst er žó aš störfum į įltonn hefši fękkaš žótt įlveriš hefši ekki stękkaš į žessum tķma. Svipaša sögu viršist vera aš segja śr öšrum löndum. Ķ breskum įlverum žrefaldašist framleišsla į hvern starfsmann nįlega frį 1980 til 2001. Framleišsla į įlstöngum og žess hįttar tvöfaldašist į žessum tķma en starfsmönnum įlvera fękkaši um helming.

Žegar margfeldisįhrif įlversins eru reiknaš er yfirleitt stušst viš svonefnda grunnstarfa­ašferš. Reiknaš er hlutfall starfa viš śtflutning af svęšinu af öllum störfum žar og žetta hlutfall notaš sem margfaldari. Stundum er lķka notast viš ašfanga- og afuršatöflur. Galli beggja žessara ašferša er aš ekki er gert rįš fyrir aš sį vinnustašur sem skošašur er (hér: įlveriš) hafi įhrif į önnur grunnstörf eša śtflutningsstörf į stašnum. Ekki er reiknaš meš aš įlver ryšji burt öšrum rekstri af žvķ tagi. Reyndar er skipting ķ grunnstörf og afleidd störf ekki skżr ķ nśtķma hagkerfi. Margfaldaraįhrif eru yfirleitt stórlega ofmetin meš žessari ašferšafręši.

Sušurnes eru ekki sjįlfstęšur vinnumarkašur heldur eru žau nįtengd vinnumarkaši į höfušborgarsvęšinu. Margir aka milli höfušborgarinnar og Sušurnesja į degi hverjum til vinnu. Ķ matsskżrslu vegna įlvers ķ Helguvķk er rętt um aš uupbygging žess gęti oršiš til žess aš žeir ķbśar sem įšur byggšu afkomu sķna į varnarlišinu geti įtt įfram heima į Sušurnesjum og fengiš žar nżja atvinnu. Ķ žvķ sambandi er fróšlegt aš skoša atvinnuįstand į Sušurnesjum ķ kjölfar žess aš herinn hvarf af landinu. Ķ maķ 2007 var skrįš atvinnuleysi į Sušurnesjum 1,5% mešal karla en 4% hjį konum. Aš vķsu var atvinnuleysi hjį körlum yfir landsmešaltali en žaš nęr žó varla žvķ sem yfirleitt er kallaš ,,full atvinna? hér į landi (oft er talaš um 2-2½ %). Hjį konum er atvinnuleysiš heldur yfir žvķ marki. Žvķ viršist frekar vera žörf til žess aš reyna aš bęta śr atvinnuįstandi hjį konum en körlum, ef į annaš borš er įstęša til ašgerša. Ķ įlverum eru karlar yfirleitt ķ miklum meirihluta mešal starfsmanna.

Hvergi į landinu er skólasókn minni en į Sušurnesjum. Af 18 įra eru 61% ķ skóla, lands­mešaltal er 75%, af tvķtugum eru 40% ķ skóla, landsmešaltal er 52%, af 23 įra eru 32% ķ skóla, landsmešaltal er 48%. Enginn landshluti kemst nęrri Sušurnesjum hvaš žetta varšar. Vera kann aš góš laun hjį Varnarlišinu skżri žetta aš hluta. Įlver er aš sumu leyti svipašur vinnustašur, žvķ aš žar mį gera rįš fyrir aš fólk sem ekki er langskólagengiš fįi góš laun. Velta mį fyrir sér hvort slķkur vinnustašur verši ekki til žess aš festa Sušurnesjamenn ķ sama farinu og hvort ekki sé meiri naušsyn į įtaki til žess aš efla menntun į svęšinu.

Orkuöflun

Orkuöflun fyrir įlver krefst stórra virkjana og tilheyrandi jaršrasks. Sumir telja aš jaršgufuvirkjanir valdi minni nįttśruspjöllun en vatnsaflsvirkjanir, en hafa ber ķ huga aš žęr taka orku sem ella yrši notuš til žess aš hita hśs heimamanna eftir nokkra įratugi. Öll orkuöflun į Ķslandi er į vegum opinberra fyrirtękja. Reynslan af tilraun meš verkefnafjįrmögnun vatnsaflsvirkjana bendir til žess aš žęr hafi aš minnsta kosti til skamms tķma ekki veriš aršsamar, ķ žeirri merkingu aš žęr gefi jafnmikiš af sér og ašrir jafnįhęttusamir fjįrfestingarkostir. Žetta bendir til žess aš orkuöflun fyrir stórišju geri landsmenn fįtękari en ella. Rķkisfyrirtęki taka yfirleitt ekki mark į slķkum skilabošum, žvķ mišur, enda er markmiš žeirra oft fremur aš stękka en aš skila arši.

Įlyktun

Fyrir utan skammvinn žennsluįhirf į byggingartķma eru įhrif į vinnumarkaš lķtil. Ķ įlverinu munu örfį hundruš manns, flestir ófaglęršir, fį atvinnu en vaxtarmöguleikar felast eingöngu ķ stękkun verksmišjunar sem er takmörkum hįš. Framleišnižróun bendir til aš störfum muni fękka ķ framtķšinni og margfeldisįhrif eru ekki meiri en af annarri atvinnustarfsemi. Allir myndu lķkast til fį ašra vinnu hér į landi ef įlveriš kęmi ekki til. Eftir standa mikil mannvirki, mikiš jaršrask og töpuš orka sem nota hefši mįtt til dęmis til hśshitundar. Ekki sķst skiptir mįli aš żmislegt bendir til žess aš fjįrfestingar ķ virkjunum fyrir stórišju séu ekki aršsamar ķ efnahagslegum skilningi. Įlveriš skilur žvķ lķklega eftir sig žjóš sem er fįtękara en ella hefši veriš.

Viršingarfyllst, Atvinnulķfshópur Framtķšarlandsins

Iron, Steel and Aluminium in the UK: Material Flows and their Economic Dimensions, bls 20,
sjį: http://www.psi.org.uk/publications/archivepdfs/environment/economicdimensionsExecSum.pdf


Svęši

  • Facebook
  • Vimeo
  • Soundcloud
  • RSS