Skżrsla um opinberan stušning

Skżrsla um opinberan stušning

Skrifaš af Atvinnulķfshópi Framtķšarlandsins 11. jśnķ 2008

Rķksstyrkt stórišja

Atvinnulķfshópur Framtķšarlandsins hefur sent frį sér skżrslu um opinberan stušning viš stórišju. Ķ atvinnulķfshópi Framtķšarlandsins starfa m.a. hagfręšingar og verkfręšingar.

Stušningur hins opinbera viš stórišju er meš żmsu móti svo sem ķ formi rķkisįbyrgšar į lįnun til virkjanaframkvęmda og skattaķvilnana til
stórišjufyrirtękja.  Einnig hafa stórišjufyrirtęki fengiš śthlutaš śtblįsturskvótum endurgjaldslaust.

1. Inngangur

Hér į eftir veršur fjallaš um dulinn kostnaš vegna byggingar og rekstur įlvera og sölu raforku til žeirra. Hér ręšir um beina rķkisstyrki, lįga aršsemiskröfu, ókeypis losunarheimildir og rįnyrkju į jaršhitasvęšum. Viš žetta bętist fórnarkostnašur vegna nįttśruspjalla og vanmats į veršmęti landsins sem fer undir virkjanir og tengdar framkvęmdir sem įšur hefur veriš fjallaš um į žessum vettvangi. Žegar tekiš er tillit til žessara žįtta veršur aršsemi orkuframkvęmda vegna stórišju verulegum vafa undirorpin. Burtséš frį aršsemi hafa fylgismenn virkjana tališ aš atvinnu- og byggšasjónarmiš skipti einnig verulegu mįli og séu mikilvęg forsenda fyrir orkuframkvęmdum vegna stórišju. Žessi atvinnu- og byggšasjónarmiš verša višfangsefni fyrsta kafla žessarar ritgeršar. Velta mį fyrir sér hvers vegna sś skipan helst sem nś er į virkjunum fyrir stórišju. Ein skżringin er sś aš opinberir embęttismenn vilja gjarnan hafa mikil umsvif. Fyrirtęki žeirra stefna ekki aš žvķ aš skila miklum hagnaši, en į móti mį nį völdum og viršingu meš žvķ aš fjölga starfsmönnum og stękka efnahagsreikninginn. Stjórnmįlamenn hafa yfirleitt ekki žį žekkingu sem žarf til žess aš standa į móti mįli embęttismannanna. Išnašarrįšuneytiš styšur śtženslu orkufyrirtękja, rétt eins og landbśnašarrįšuneytiš hefur stašiš vörš um sérhagsmuni bęnda. Flestir sérfręšingar sem ręša žessi mįl eru į launum hjį orkufyrirtękjum, beint og óbeint. Žetta er lķklega skżringin į žvķ aš žaš viršist vištekiš višhorf aš stórišjuframkvęmdir séu góš leiš til žess aš koma hagvexti ķ gang hér į landi, en flestir varast aš nefna žęr žegar leitaš er skżringa į ženslu og gengissveiflum.

2. Atvinnu- og byggšasjónarmiš

Žegar atvinnuįstand versnar mį bśast viš auknum žrżstingi į stjórnvöld aš slaka į kröfum til umhverfisverndar og aršsemi svo aš aušvelda megi orkunżtingu til uppbyggingar stórišju, einkum įlišnašar. Stjórnvöld, ekki sķst sveitarstjórnarmenn, horfa į framkvęmdir framkvęmdanna vegna en varanleg fjölgun starfa er einnig mikilvęg forsenda fyrir įhuga žeirra į stórišju. Meginreglan ętti aš vera aš aršsemi rįši vali į fjįrfestingarkostum. Fjölgun starfa er ekki góšur męlikvarši į įgęti fjįrfestingar. Ķ fyrsta lagi eru störf hluti af kostnaši frį sjónarhóli atvinnurekanda. Žeirra markmiš er aš auka framleišni sem mest og fękka störfum ef mögulegt er. Ķ įlverksmišjum gildir žetta einnig og vķst aš reynt veršur aš auka framleišni ķ framtķšinni. Hefšu menn veriš jafn įfjįšir ķ aš fórna landinu fyrir Kįrahnjśkavirkjun ef įlveriš į Reyšarfirši kęmist af meš fįeina tugi starfsmanna? Ķ öšru lagi er mikil fjįrfesting į bak viš hvert starf ķ įlverksmišjum og samsvarandi orkuframkvęmdum. Ef markmišiš er ašeins aš śtvega sęmilega launuš störf er hęgt aš nį žvķ markmiši fyrir brot af žeirri fjįrfestingu sem fer ķ orkuframkvęmdir til stórišju. Žótt įlver séu umfangsmikill atvinnurekandi og greiši tiltölulega góš laun hefur reynslan m.a. frį Bandarķkjunum sżnt aš stafsemi žeirra hefur ašeins spornaš gegn óhagstęšri byggšažróun ķ strjįlbżli žar sem slķk įlver eru rekin, en hśn hefur ekki megnaš aš snśa žróuninni viš.(1) Loks er rétt aš hafa ķ huga aš nż tękni- eša verkžekking kemur varla inn ķ landiš meš fleiri įlverum žar sem framleišsla į įli er stöšluš og tęknin fįanleg um allan heim.

Bygging Kįrahnjśkavirkjunar kostaši meš flutningsvirkjum um 145(2) milljarša króna sem samsvarar rķflega 350 milljónum į hvert af 400 störfum. Ekki er įstęša til aš reikna meš meiri margföldunarįhrifum af žessari starfsemi heldur en annarri śflutningsstarfsemi. Ef litiš er til vaxtar vinnumarkašar hér į landi undanfarin įr kemur ķ ljós aš starfandi fólki hefur fjölgaš um 40.000 frį 1991-2007.(3) Fjįrmunamyndun ķ atvinnuvegum hefur veriš sveiflukennd en aš mešaltali kringum 10% af vergri landsframleišslu (VLF) į žessu tķmabili. Hins vegar voru žįttatekjur ķ įlframleišslu įriš 2006 18,5 milljaršar af um 670 milljarša heildaržįttatekjum ķ landinu. Žar af voru 10 milljaršar rekstrarafgangur sem fer ķ vasa erlendra eigenda. Įriš 2006 voru vergar žįttatekjur rafveitna tępir 30 milljaršar króna, en įriš 2004, sķšasta įriš sem gögn eru um, var um fjóršungur tekna rafveitna frį stórišju. Žaš hlutfall hefur lķklega aukist meš hękkandi įlverši. Af žįttatekjum af rafveitum eru tępir 9 milljaršar laun og tengd gjöld, en mikill hluti rekstrarafgangs fer ķ vexti af erlendum lįnum. Įlframleišsla hefur 2-3 faldast sķšan 2006. Noršurįl hefur stękkaš og hafin er įlframleišsla į Austurlandi og enn eru uppi rįšageršir um nż įlver. Vissulega munar um žessa framleišslu, en ljóst er žó aš įlišnašur hefur ekki śrslitaįhrif į žróun vinnumarkašs eša byggšar, nema žį į afmörkušum svęšum. Framkvęmdir viš įlver og virkjanir kalla hins vegar į mikiš vinnuafl. Starfsmenn hafa margir veriš erlendir undanfarin įr eins og kunnugt er og žaš hefur létt nokkrum žrżstingi af vinnumarkašinum. Engu aš sķšur hafa stórišjuframkvęmdir aukiš vęntingar um betri tķš og m.a. žannig stušlaš aš veršbólgu og hįum vöxtum hér į landi. Nżjar framkvęmdir munu ekki draga śr žeim vanda.

Jįkvęš įhrif fullbśinna įlvera į višskiptajöfnuš viršast takmörkuš og tķmabundin. Śtflutningur vex aš magni til fyrst eftir aš įlverksmišja tekur til starfa en helst sķšan lķtt breyttur. Gjaldeyrisöflunin takmarkast viš laun til starfsmanna žar sem orkuveršiš stendur rétt undir fjįrmagnskostnaši orkuveitnanna.

3. Nišurgreiddir vextir til virkjana

Hér į eftir er metinn stušningur viš stórišju sem felst ķ opinberum įbyrgšum į virkjunum. Stušst er viš tölur frį Bretlandi, žar sem raforkuframleišsla hefur flust til einkafyrirtękja og samkeppni hefur komist į. Jafnframt er skżrsla bandarķska veršbréfafyrirtękisins JP Morgans skošuš. Fyrirtękiš lagši mat į įhrif žess į vaxtakostnaš Landsvirkjunar aš fyrirtękinu yrši breytt ķ hlutafélag (og missti viš žaš įbyrgš skattgreišenda) og žvķ skipt žannig aš samkeppni skapašist į almennum rafmagnsmarkaši. Opinberar įbyrgšir og yfirburšastaša į markaši verša til žess aš vaxtagreišslur virkjanafyrirtękja verša minni en ella. Žetta er raunverulegur stušningur og gęti eins falist ķ beinum fjįrframlögum.

4. Ašferšir

Afkoma virkjana fyrir stórišju er hér skošuš ķ efnahagslegum skilningi, en ekki bókhaldslegum. Žaš žżšir aš litiš er į žęr tekjur sem tapast viš aš peningar eru ekki settir žangaš sem žeir gefa mest af sér mišaš viš sambęrilega įhęttu. (Peningum mį nefnilega ašeins verja ķ eitt ķ senn.) Ef peningar eru į 5% vöxtum ķ vinalegum sparisjóši, en ekki į jafnöruggum reikningi ķ stórum banka sem gefur 7% vexti, tapast prósentin tvö sem munar. Svipaš gildir ef peningar eru settir ķ virkjun sem gefur 5% vexti en ekki ķ jafnįhęttusamt verkefni sem gefur 10 eša 14% vexti.

Aršsemi eiginfjįr ķ virkjunum, sem stundum er rędd, er merkingarlaust hugtak. Skattgreišendur įbyrgjast allt fé ķ virkjunum fyrir stórišju į Ķslandi og žvķ er rétt aš lķta svo į aš allt fé ķ žeim sé eiginfé.

Įlķka merkingarlaust er aš lķta į aršsemi framkvęmda śt frį sjónarmiši orkufyrirtękja, eins og gert hefur veriš.(4) Skoša veršur hag žeirra sem leggja peningana undir, eigendanna.

Stjórnvöld stefndu aš um 5% raunįvöxtun į heildarfé ķ Kįrahnjśkavirkjun, en įšur hafši veriš mišaš viš aš 5,5% įvöxtun nęgši sennilega til žess aš virkjanir fyrir stórišju ylli ekki hękkun į almennu rafmagnsverši.(5) Žegar žessi tala er įkvešin er ekki horft į įhęttu af einstökum fjįrfestingum, heldur fyrst og fremst žau lįnskjör sem hiš opinbera nżtur. Žetta er stundum kallaš įhęttulausir vextir. Sumir hagfręšingar telja aš ekki žurfi aš lķta til įhęttu žegar rķkiš fjįrfestir, žar sem svo margir standi į bak viš fjįrfestingarnar og rķkiš setji peninga ķ svo mörg verkefni. Žessi višhorf samrżmast illa hugmyndum ķ fjįrmįlafręšum. Rķkiš getur ekki komist undan allri įhęttu fremur en annar félagsskapur manna.6 Žar sem samkeppni hefur veriš innleidd į rafmagnsmarkaši og orkuframleišsla hefur veriš lįtinn ķ hendur einkafyrirtękja mį segja aš žvķ višhorfi hafi veriš hafnaš, aš komast megi hjį įhęttu meš žvķ aš lįta hiš opinbera sjį um reksturinn. Rķkiš greiši ašeins lęgri vexti į pappķrnum, en kostnašur viš įhęttu sé hinn sami, hver sem eigandinn er. Meš opinberum įbyrgšum megi fela kostnaš, en ekki spara hann. Žetta var skošun Frišriks Mįs Baldurssonar, sem sķšar varš prófessor ķ orkuhagfręši ķ Hįskóla Ķslands, ķ erindi sem hann hélt į rįšstefnu Hagfręšideildar Hįskóla Ķslands fyrir nokkrum įrum. Žar sagši hann mešal annars:

Žvķ hefur ... veriš fleygt aš verkefnafjįrmögnun į vatnsorkuverum įsamt afnįmi rķkisįbyrgša sé óframkvęmanleg vegna žess aš samkeppnisstaša žeirra komi til meš aš versna sökum hęrri vaxta. Ég fę hins vegar ekki betur séš en aš meš sama móti vęri hęgt aš fęra rök fyrir žvķ aš rķkiš ętti einnig aš lękka vaxtakostnaš žeirra sem fjįrfesta ķ stórišju meš veitingu įbyrgša. Augljóslega er hęgt aš teygja žessi rök śt ķ hiš fįrįnlega. Mergurinn mįlsins er sį aš įhętta felur ķ sér kostnaš sem hęgt er aš meta til fjįr og hagkvęm nišurstaša fęst einungis meš žvķ aš taka žetta verš, žennan kostnaš, meš ķ reikninginn.(7)

5. Hvaš breytast vextir mikiš?

Bretar innleiddu samkeppni į rafmagnsmarkaši fyrstir Evrópužjóša į įrunum 1990 til 1998. Um svipaš leyti fęršust orkuver yfir ķ einkaeigu. Breski hagfręšingurinn Pollitt mišar viš aš heildarfjįrmagnskostnašur rafmagnsframleišenda hafi vaxiš śr 5% ķ 14%.(8) Thomas segir aš raunkostnašur fjįrmagns ķ gamla einkasölukerfinu sé 5-8% en eftir aš samkeppni komst į sé rétt aš reikna meš 15% raunvöxtum.(9)
Ķ bęklingi breska žingsins frį 2003 er komiš inn į fjįrmögnun kjarnorkuvera. Kjarnorkuver lķkjast vatnsorkuverum aš žvķ leyti aš stofnkostnašur er hįr en rekstrarkostnašur tiltölulega lįgur. Žarna segir mešal annars ķ pistli sem ber heitiš Vextir og kjarnorkuhagfręši:

Til žessa hafa 60-70% af kostnaši viš rekstur kjarnorkuvera veriš fjįrmagnskostnašur....Žess vegna eru vextir sennilega sį kostnašarlišur sem mestu ręšur um heildarkostnaš veranna....Til dęmis virtist Sizewell B kjarnorkuveriš vera hagkvęmt mišaš viš 5% reiknivexti sem opinberi
geirinn mišaši žį viš. Ķ ljósi žess var smķši žess leyfš įriš 1987. Įriš 1989 var bśiš aš hękka opinbera reiknivexti ķ 8%, og nęsta kjarnorkuver, Hinkley Point C, var nįlęgt žvķ aš vera hagkvęmt, en stofnkostnašur var talinn mun lęgri žar en ķ Sizewell B. Eftir aš rķkiš dró sig śt śr rekstrinum kom fram aš lęgsta įvöxtunarkrafa sem reikna mętti meš viš smķši kjarnorkuvera vęri 11%. Mišaš viš žį vexti var smķši Sizewell Point C kjarnorkuveriš oršin mjög óhagkvęm, žótt stofnkostnašur vęri enn lęgri en reiknaš var meš ķ Hinkley Point C.
(10)

Meš öšrum oršum uršu sumir fjįrfestingarkostir óhagstęšir eftir aš rķkiš dró sig śt śr rekstri kjarnorkuvera, žótt žeir hafi įšur virst vęnlegir.
Įriš 2001 flutti Sefįn Pétursson fjįrmįlastjóri Landsvirkjunar erindi į Orkužingi. Žar skżrši hann frį mati bandarķska veršbréfafyrirtękisins JP Morgan į žvķ hvaša įhrif žaš hefši į fjįrmagnskostnaš Landsvirkjunar ef hśn yrši gerš aš hlutafélagi og skiliš yrši milli framleišslufyrirtękis og flutninga. Žar kemur fram aš gera mętti rįš fyrir aš vextir į lįnum framleišslufyrirtękisins myndu sennilega hękka um nįlęgt hįlfu prósenti frį žvķ sem nś er. Forsvarsmenn Landsvirkjunar hafa aš undanförnu nefnt svipaša tölu sem mat į rķkisįbyrgš į virkjunum. En rekstur Landsvirkjunar hf. yrši enn tiltölulega öruggur į mešan hśn héldi yfirburšastöšu sinni į ķslenskum rafmagnsmarkaši. Hśn gęti eftir sem įšur velt tapi af fjįrfestingarmistökum sķnum į neytendur. Žess vegna skošaši JP Morgan einnig hvaša įhrif žaš hefši aš skipta framleišslufyrirtękinu ķ tvennt, annars vegar eitt sem sęi um framleišslu į Žjórsįrsvęši og annaš sem ręki virkjanir į Noršurlandi. Skošun matsfyrirtękisins var aš fjįrmagnskostnašur į Žjórsįrsvęšinu (sem hefši stęrstan hluta rafmagnsframleišslunnar ķ hendi sér) myndi hękka um 2¼ -2¾ śr prósenti frį žvķ sem nś er, en fjįrmagnskostnašur noršurvirkjana myndi hękka um tęplega 5-7%.(11)

Hve mikill styrkur er žaš fyrir orkusölu til stórišju aš gera ašeins kröfu um 5-5,5% raunįvöxtun į heildarfjįrmagn ķ staš žeirrar įvöxtunar sem krafist er į frjįlsum markaši.

Mišaš viš žęr heimildir sem hér hefur veriš vitnaš til viršist įvöxtunarkrafa til virkjana fyrir almennan markaš, žar sem samkeppni er, vera 2-9% hęrri en hiš opinbera fer fram į. Eftir er aš velta žvķ fyrir sér hvort sala til stórišju er öruggari eša įhęttusamari en virkjun fyrir almennan markaš. Eftir aš lagt hefur veriš mat į žaš fęst sį stušningur sem felst ķ žvķ aš virkjaš er fyrir stórišju en ekki fjįrfest ķ jafnįhęttusömum verkefnum į frjįlsum markaši. Žegar virkjaš er fyrir įlver veltur afkoman į einu fyrirtęki sem getur įkvešiš aš hętta starfsemi hér eša jafnvel fariš į höfušiš. Sś įhętta er miklu minni žegar virkjaš er fyrir almennan markaš. Žį er įhętta flutt frį įlveri yfir į virkjunina meš žvķ aš lįta rafmagnsverš fylgja įlverši. Į hinn bóginn er samiš um rafmagnssölu til mjög langs tķma og engar įhyggjur žarf aš hafa af undirbošum frį keppinautum į mešan. Erfitt er aš fullyrša hvort vegur žyngra.

Stofnkostnašur virkjana vegna Fjaršarįls hefur nżlega veriš kynntur. Hér er gert rįš fyrir aš stofnkostnašur vegna virkjana fyrir önnur įlver sé hinn sami į hvert tonn sem framleitt er af įli. Śtkoman er ónįkvęm, en lķklega ekki mjög fjarri réttu lagi. Ekki er litiš til žess aš virkjanir vegna eldri įlvera kunna aš vera afskrifašar aš miklu leyti, enda breytir žaš litlu um efnahagslegt veršmęti žeirra. Sums stašar gefa virkjanir meira af sér en nemur hinni opinberu įvöxtunarkröfu, en ekki er mikiš afgangs (nema sķšur sé), žar sem upplżsingar liggja į annaš borš fyrir.(12)

Rķkisstyrkt stóryšja - Tafla 1

Frišrik Mįr Baldursson hefur fęrt rök aš žvķ aš įhętta af virkjun sé svipuš og af įlveri.(13) Fjįrmagnskostnašur er stór kostnašarlišur viš hvort tveggja og rafmagnsverš sveiflast meš įlverši. Svo viršist sem įvöxtunarkrafa til įlvers į Reyšarfirši, sem ķslenskir lķfeyrissjóšir hugšust leggja fé ķ, hafi veriš um 10%.14 Mišaš viš žį tölu er heildarstyrkur til stórišju vegna rķkisįbyrgšar um 15 milljaršar króna į įri. Įvöxtunarkrafa til fjįrmagns ķ stórum įlfyrirtękjum er heldur lęgri en žessu nemur.(15)

6. Orkuveituhagfręši

Undanfarin įr hefur Orkuveita Reykjavķkur keypt illa stęšar hitaveitur śt um land fyrir dįgóšan pening. Eftir kaupin er śtsöluverš į heitu vatni lękkaš žannig aš gjaldiš er jafnt og į höfušborgarsvęši. Hvernig er žetta hęgt, ef peningaprentvél er ekki viš hendina? Ekki veršur séš aš bęjarfélögin sem selja veiturnar taki skuldir žeirra į sig. Gera mį rįš fyrir aš dżrara sé aš afla vatns fyrir litla bęi śt um land en allt höfušborgarsvęšiš. Ólķklegt aš mikiš sparist ķ stjórnsżslu veitnanna viš sameiningu viš Orkuveitu Reykjavķkur, žó aš žaš kunni aš vera eitthvaš. Er orkan of dżr į höfušborgarsvęšinu eša of ódżr śti um land?

Sś skżring sem hefur veriš fleygt er aš fjįrmögnunin sé ódżrari žegar orkuveitan eigi veituna en žegar lķtill hreppur geri žaš. Erfitt er aš sjį aš hér sé um raunverulegan sparnaš aš ręša. Žegar Orkuveitan eignast fyrirtęki ķ völtum rekstri sem greiša žarf hįa vexti er eins og miklir peningar verši til, žvķ aš vextir af lįnum endurspegla nś styrk Orkuveitunnar og bakhjarla hennar en ekki valtan rekstur veitunnar sem keypt var. Ķ reynd hefur įhęttan ķ rekstri litlu veitunnar ekkert minnkaš, hśn hefur ašeins veriš falin.

Angi af svipušu mįli kom upp fyrir nokkrum įrum, žegar til stóš aš Hitaveita Sušurnesja og Orkuveita Reykjavķkur fjįrmögnušu orkukaup Noršurįls ķ nżjum samningi aš nokkru leyti. Meš öšrum oršum var ętlunin aš lįna Noršurįli hluta af orkuveršinu ķ nokkur įr.16 Žegar seljandi orkunnar gerir mun minni įvöxtunarkröfu til fjįrmagns en kaupandinn ętti aš vera nokkuš ljóst aš meš žessu móti mį bśa til peninga - į pappķrnum aš minnsta kosti - žó aš utan aš komandi eigi erfitt meš aš botna ķ hugsuninni žar aš baki. Horfiš var frį žessari hugmynd į endanum.
Śtžensla Orkuveitunnar į undanförnum įrum ętti aš vekja fólk til umhugsunar um žęr ógöngur sem hęgt er aš lenda ķ ef fyrirtęki hafa takmarkalausan ašgang aš opinberum lįnsįbyrgšum.

7. Rķkisstyrkir ķ formi losunarheimilda

Hér į eftir er reynt aš meta veršmęti losunarheimilda tķmabiliš 2008-2012 fyrir žrjś įlver, Ķsal ķ Straumsvķk, Noršurįl į Grundartanga og Fjaršarįl ķ Reyšarfirši. Ljóst er aš gjaldfrjįlsar mengunarheimildir eru veruleg bśbót fyrir framleišendur įls hér į landi.
Losunarheimild er heimild til losunar koldķoxķšs, ein losunarheimild jafngildir heimild til losunar einu tonni af koldķoxķši į įri.
Umhverfisrįšherra śthlutaši losunarheimildum fyrir tķmabiliš 2008-2012 27. september 2007 til fyrirtękjanna žriggja. Mišaš viš aš markašsvirši į losunarheimildum ķ Evrópu, 20 evrur (17) fyrir eina losunarheimild (losun eins tonns af koldķoxķši į įri) žį fęst eftirfarandi nišurstaša:

Rķkisstyrkt stóryšja - Tafla 2

Umhverfisrįšherra śthlutaši einnig til Sementsverksmišjunnar į Akranesi og Ķslenska jįrnblendifélagsins. Samtals śthlutaši rįšherra 8.633.105 losunarheimildum en hafši til rįšstöfunar 10.500.000 losunarheimildir til śthlutunar fyrir tķmabiliš. Žannig aš rśm er fyrir um eitt įlver hér į landi til įrsins 2012.(mišaš viš aš gengi evrunnar sé 115 krónur)

8. Skattaķvilnanir

Ķ svari žįverandi išnašarrįšherra, Valgeršar Sverrisdóttur į 132. lögjafaržingi um įlver į landsbyggšinni kom eftirfarandi fram.
Fyrsti įfangi Noršurįls, bygging 60.000 tonna įlvers viš Grundartanga 1998 naut ķvilnana samkvęmt sérkjörum ķ fjįrfestingarsamningi sem var 460 milljónir kr., u.ž.b. 3,6% af įętlušum stofnkostnaši įlversins.

Upphęš ķvilnana fyrir byggingu įlvers Fjaršaįls ķ Reyšarfirši, 322.000 tonna įlvers, er um 2600 milljónir kr. sem eru um 3% af įętlušum stofnkostnaši įlversins.

Geta mį til samanburšar aš ķ svari hennar fylgdi lķka aš heildarupphęš styrkja Byggšastofnunar til atvinnužróunar į landsbyggšinni į įrinu 2004 var samtals 143 milljónir kr. sem skiptist milli 64 verkefna.

9. Įgeng orkuvinnsla

Nś er litiš nokkuš įkvešiš til raforkuvinnslu ķ jaršhitavirkjunum viš žęr įlversframkvęmdir sem rętt er um ķ Helguvķk og viš Hśsavķk, auk žess sem Orkuveita Reykjavķkur hefur reist slķk raforkuver į Hellisheiši og Nesjavöllum vegna samninga um orkusölu til Noršurįls. Viš žessa nżtingu hefur įtt sér staš alger grundvallarbreyting varšandi nżtingarstefnu jaršhitasvęšisins meš žvķ aš nś er mišaš viš svokallaša ?įgenga orkuvinnslu?. Žaš sem įtt er viš meš žvķ er ķ rauninni aš nżta svęšiš meš ósjįlfbęrum hętti, eša meš öšrum oršum aš dęla žaš miklu magni af heitri jaršgufu eša vökva upp śr svęšinu aš gengiš er alvarlega į bęši forša varma og vökvamassa. Žaš kemur fram ķ žvķ aš hitastig lękkar og er reiknaš meš žvķ aš varmaforšinn endurnżjust į nokkrum öldum. Massaforšinn endurnżjast meš innstreymi vökva inn ķ jaršhitageyminn og er reiknaš meš aš žaš taki marga įratugi fyrir svęšiš aš jafna sig aftur aš loknum rekstrartķma virkjunarinnar, sem gęti veriš 30 ? 40 įr. Mjög er žvķ gengiš į möguleika nęstu kynslóša til nżtingar.

Annaš og ekki sķšur alvarlegt atriši er sś stašreynd aš nżting frumorkunnar meš žeim hętti sem tķškast ķ hreinum raforkuverum er afar slęm eša um 10 ? 15% af nżtanlegri orku. Afgangnum er einfaldlega hent. Žaš į sér t.d. ekki staš žar sem um er aš ręša samnżtingu jaršhitasvęšis til hitaveitu og raforkuvinnslu ķ hóflegum męli eins og tķškast hefur um langt skeiš į Svartsengi og į Nesjavöllum.

Svo einhver samlķking sé tekin dettur engum ķ hug aš nżta fiskistofna žannig aš vķsvitandi ofveiši sé stunduš sem žurrki upp stofna į stuttum tķma og žar aš auki aš fleygja megninu af aflanum frį borši.

10. Lokaorš

Hér hefur veriš sżnt fram į aš framkvęmdir viš orkuöflun og įlver hafa notiš mikilla beinna og óbeinna rķkisstyrkja. Auk žess viršast žröng atvinnusjónarmiš hafa vegiš žungt viš įkvaršanir um fórnarkostnaš vegna uppbyggingar įlišnašar og tengdra orkuveitna. Hér hefur ekki veriš talinn fórnarkostnašur vegna nįttśruspjalla eša slęmrar landnżtingar. Dęmi um slķkt eru neikvęš įhrif į feršamannaišnaš žar sem ljóst er aš erlendir feršamenn koma ekki hingaš til aš skoša įlverksmišjur eša hįspennulķnur heldur til aš njóta ópilltrar nįttśru og vķšernis. Vafalaust munu einhverjir varpa fram žeirri hefšbundnu spurningu hvaš annaš eigi aš gera til aš efla atvinnulķf en aš byggja įlverksmišjur. Žegar litiš er į nišurstöšuna hér er svariš önnur spurning: Hvaš er ekki hęgt aš gera meš umhverfisvęnum hętti fyrir žį miklu fjįrmuni sem variš hefur veriš og verja į til orkuframkvęmda fyrir stórišju? Fjįrfesting ķ einstökum fyrirtękjum er verksviš einkageirans, en hiš opinbera getur bętt mannauš landsins meš auknum tękifęrum til sérmenntunar svo žörfum atvinnulķfsins į žvķ sviši verši betur mętt.

Nišurstašan er aš fjįrfesting ķ orkuframkvęmdum fyrir stórišju meš nśverandi rķkisašstoš er langt frį žvķ aš vera hagkvęm leiš til uppbyggingar atvinnulķfs hér į landi.

Heimildir:
(1) Sjį t.d. Richard S. Conway: The Washington State Aluminium Industry, Economic Impact Study, August 2000.
(2) Landsvirkjun (2008): Mat į aršsemi Kįrahnjśkavirkjunaverkefnisins, www.landsvirkjun.is. Žar segir mešal annars: ,,Įfallinn stofnkostnašur aš meštöldum vöxtum į byggingartķma vegna framkvęmda tengdum Kįrahnjśkavirkjun var alls 111.433 m.kr. 30. september 2007 Įfallinn
stofnkostnašur vegna framkvęmda viš flutningsvirki var į sama tķma 12.033 m.kr. Įętlašur kostnašur viš lśkningu į Kįrahnjśkaverkefninu, virkjun og flutningsvirkjum, er 22.590 m.kr.?
(3) www.hagstofan.is
(4) Sjį Greinargerš til eigenda Landsvirkjunar: Aršsemi og įhętta Landsvirkjunar vegna Kįrahnjśkavirkjunar, http://www.landsvirkjun.is/files/2003_1_7_greinarg_til_eigenda.pdf.
(5) Sjį Greinargerš til eigenda Landsvirkjunar: Aršsemi og įhętta Landsvirkjunar vegna Kįrahnjśkavirkjunar, http://www.landsvirkjun.is/files/2003_1_7_greinarg_til_eigenda.pdf. Sjį einnig Landsvirkjun, Įrsfundur Landsvirkjunar 1984, erindi Jóhanns Mįs Marķussonar ašstošaforstjóra.
(6) Umręšur fręšimanna um žetta eru raktar ķ grein Siguršar Jóhannessonar: Stórišju og hlutverki hins opinbera, ķ bók um samskipti Ķslendinga viš śtlönd, sem kemur śt į nęstunni hjį Hinu ķslenska bókmenntafélagi.
(7) Frišrik Mįr Baldursson, ,,Nįttśran, stórišja og nżskipan raforkumįla?, erindi į rįšstefnu Višskipta og hagfręšideildar Hįskóla Ķslands, (31. október, 2001), sjį http://www.hi.is/~fmbald/Fridrik_Mar_Baldursson_erindi_31_10_2001.pdf.
(8) Pollitt (1997): The Impact of Liberalization on the Performance of the Electricity Supply Industry: An International Survey, The Journal of Energy Literatur, 3. įrgangur, 2. tölublaš.
(9) Thomas (2007): Recent evidence on the impact of electricity liberalisation on consumer prices, www.psiru.org
(10) Parliamentary Office of Science and Technology, ,,Discount rates and Nuclear Power Economics?, Postnote,208 (desember 2003) bls. 2:sjį http://www.parliament.uk/documents/upload/postpn2008.pdf
(11) Glęrur frį fyrirlestrinum mį finna į vefsvęši Landsvirkjunar: http://www.lv.is/files/2002_10_13_orkuthing_2001_sp_glaerur.pdf, athugiš aš fjarlęgja žarf višskeytiš pdf til žess aš hęgt sé aš lesa skjališ.
(12) Sjį skżrslu išnašarrįšherra um kostnaš viš Kįrahnjśkavirkjun, samkvęmt beišni http://www.althingi.is/dba-bin/unds.pl?txti=/wwwtext/html/135/s/0751.html&leito=k%E1rahnj%FAkavirkjunar#word1, skżrslu Pįls Haršarsonar fyrir Landsvirkjun 1999: Mat į žjóšhagslegum
įhrifum stórišju į Ķslandi 1966-1997, http://www.lv.is/files/2003_1_17_ph_ahrif_storidju_a_isl_66-97.pdf
(13) Frišrik Mįr Baldursson, ,,Nįttśran, stórišja og nżskipan raforkumįla?, erindi į rįšstefnu Višskipta og hagfręšideildar Hįskóla Ķslands, (31. október, 2001), sjį http://www.hi.is/~fmbald/Fridrik_Mar_Baldursson_erindi_31_10_2001.pdf.
(14) Sjį grein Siguršar Jóhannessonar ķ Vķsbendingu 2001: Lįtum markašinn meta Kįrahnjśkavirkjun, http://notendur.centrum.is/ardsemi/lat.htm
(15) Žorsteinn Siglaugsson, tölvupóstur, aprķl 2008.
(16) Gušmundur Žóroddsson, tölvupóstur, desember 2005.
(17) www.carbonpositive.net/


Svęši

  • Facebook
  • Vimeo
  • Soundcloud
  • RSS