Nįttśruspjöll

Nįttśruspjöll

Fyrir fįeinum įrum birtust ķ Morgunblašinu ljósmyndir af ?nįttśruspjöllum? ķ gķg Hverafjalls ķ Mżvatnssveit; oršum og myndum sem gerš voru meš žvķ aš raša ljósu, lausu grjóti į svartan gķgbotninn. Ķ vištali viš yfirlandvörš į svęšinu kom fram aš feršamenn hefšu um margra įra skeiš skiliš žarna eftir einhver lęsileg ummerki um heimsóknir sķna. Landvöršurinn višurkenndi aš žau elstu vęru ?oršnar menningarlegar minjar?, en fannst aš žetta hefši fęrst svo ķ aukana aš til óheilla horfi. Honum žótti sérstaklega ?ljótt žegar žaš er veriš aš skrifa įstarjįtningar og žetta fer aš verša eins og veggjakrot? og fullyrti aš meirihluti feršamanna teldi žetta hvķta lesmįl ?lżti į svęšinu?. Hins vegar hefšu landeigendur Hverafjalls ekki gefiš leyfi til aš žaš vęri fjarlęgt. Einn landeigandi svaraši fyrir žį įkvöršun į sķšum Morgunblašsins skömmu sķšar. Hann taldi žetta athęfi ekki vera aš aukast og sagši aš hann og ašrir landeigendur geršu enga athugasemd viš žessa išju enda hefšu žeir sjįlfir sett upphafsstafi sķna žarna žegar žeir voru ungir menn.

Daginn eftir žessa umfjöllun var fjallaš um mįliš ķ leišara Morgunblašsins undir yfirskriftinni ?Krotaš į nįttśruna?. Var vakin athygli į aš Hverafjall vęri ?einn stęrsti og formfegursti gjóskugķgur ķ heiminum?, enda vęri stašurinn į nįttśruminjaskrį. Furšaši leišarahöfundur sig į tregšu landeiganda til aš leyfa aš skrifin ķ gķgnum yršu fjarlęgš en minnti jafnframt į aš ?skemmdarverk? sem žessi hefšu tķškast lengi; ?žeir sem aka um Svķnahraun geta séš dęmi um hvernig skemmdarvargar hafa rifiš mosa śr fjallshlķšum til aš mynda stafi og orš. Žaš eru skemmdir, sem enn sjįst įratugum sķšar?. Ķ nišurlagi leišarans var loks rętt um žaš sem uppeldislegt atriši aš foreldrar śtskżršu fyrir börnum sķnum ?aš svona umgangist fólk ekki merkar nįttśruminjar. Eša getur žaš veriš aš fulloršiš, viti boriš fólk kroti į steina og fjöll??

Umręšan um žetta efni er forvitnileg, af żmsum įstęšum. Śt frį sögulegum forsendum mį velta fyrir sér hve hįum aldri tjįning af žessu tagi žurfi aš nį til aš teljast menningarlegar minjar, fremur en nįttśruspjöll. Meš vissum hętti er steinskriftin ķ Hverafjalli nśtķmaleg śtgįfa af bergristum og rśnaristum fyrri alda, sem flestar hafa tryggt sér eilķft lķf į minjaskrįm. Śt frį fagurfręšilegum forsendum mį velta fyrir sér hve listręn tjįning af žessu tagi žurfi aš vera til aš teljast umhverfislistaverk fremur en skemmdarverk. Hver er til dęmis munurinn į steinskriftinni ķ Hverafjalli og steinsślunum sem bandarķski listamašurinn Richard Serra reisti ķ nįttśruperlunni Višey um įriš? Śt frį félagsfręšilegum forsendum mį velta fyrir sér hve ópersónuleg tjįning af žessu tagi žurfi aš vera til aš teljast gjaldgeng ķ nįttśrunni. Hvers vegna viršist til dęmis meirihluti feršamanna sętta sig betur viš smįpeninga į gjįbotni Flosagjįr en įstarjįtningar į gķgbotni Hverafjalls? Ķ fjórša lagi mį skoša steinskriftina ķ Hverafjalli śt frį sįlfręšilegum forsendum; meš hlišsjón af žrį manna til aš skilja eitthvaš eftir til marks um veru sķna į jöršinni, löngun žeirra til aš rita eigiš nafn eša annarra ķ gestabók nįttśrunnar.

Sķšast en ekki sķst eru žęr sišferšilegu forsendur steinskriftarinnar viš Mżvatn, sem fitjaš var upp į ķ leišara Morgunblašsins, athyglisveršar ķ ljósi žeirrar žróunar sem oršiš hefur ķ virkjanamįlum hér į landi undanfarinn įratug. Žeir foreldrar sem fara meš börnin sķn ķ feršalag um Noršausturland nś į dögum žurfa aš vanda sig til aš finna réttan mešalveg į milli žess aš fordęma hin afturkręfu umhverfisįhrif ķ gķgbotni Hverafjalls og réttlęta žaš varanlega stķfluveggjarkrot sem Landsvirkjun hefur stašiš fyrir umhverfis Kįrahnjśka. Nś er svo komiš aš hęgt er aš lesa risavaxna įstarjįtningu ķslenskra stjórnvalda til fjallkonunnar langt utan śr geimnum. (J.K.H.)


Svęši

  • Facebook
  • Vimeo
  • Soundcloud
  • RSS