Ešli jaršvarmavirkjana

Ešli jaršvarmavirkjana
Hér sést hin litla nśverandi Bjarnarflagsvirkjun og afrennsli hennar sem žegar er komiš ķ Grjótagjį. Ętlunin er aš žrķtugfalda žessa virkjun !

Ešli jaršvarmavirkjana

Er jaršvarminn ?hrein og endurnżjanleg orka? og nżtingin til fyrirmyndar?

Stutt svar ķ upphafi mįls er einfalt: Eins og nżtingu hennar er hįttaš nś er ekkert af žessu fyrir hendi. Spurningin er hins vegar hvort unnt sé aš breyta žessu.

Lķtum į forsöguna og helstu stašreyndir mįlsins og tökum fyrst fyrir žį spurningu hvort žetta sé endurnżjanleg orka og vinnslan standist kröfur um sjįlfbęra žróun.

Fram til įrsins 1978 var žaš ekki į vitorši almennings aš mikiš skorti į aš jaršvarminn fęli ķ sér endurnżjanlega orku. Sś vitneskja aš ending jaršvarmasvęša gęti veriš verulega takmörkuš var lokuš inni ķ fręšamannasamfélaginu.

Žetta kom fyrst upp į yfirboršiš ķ fręgum Kastljósžętti ķ Sjónvarpinu  įriš 1978 um Kröfluvirkjun. Žar var žaš upplżst aš viš virkjunina hafši žeim ašferšum veriš hafnaš sem Gušmundur Pįlmason hafši męlt meš viš virkjun jaršvarma og byggšust į žvķ aš fara hęgt ķ sakir meš gętni og varśš til aš fullvissa fengist jafnóšum um orkuna og endingu hennar. Hann mišaši įętlanir sķnar žį og sķšar viš žį kröfu aš hśn entist ķ minnst 50 įr.

Žvķ mišur féll žetta stęrsta atriši sem ašfinnsluvert var viš virkjunina ķ skuggann af deilum um óskyld atriši ķ žęttinum og vakti hvorki žann įhuga fjölmišla né almennings sem slķkt stórmįl hefši veršskuldaš.

Viš mat į orku jaršvarmasvęša hefur veriš mišaš viš žaš aš įętluš orka endist ķ 50 įr. Sś krafa er augljóslega langt frį žvķ aš vera fullnęgjandi varšandi kröfuna um sjįlfbęra žróun og endurnżjanlega orkugjafa samkvęmt skuldbindingunum sem Ķslendingar gengust undir meš undirritun umhverfisrįšherra Ķslands į Rķósįttmįlanum 1992.

Raunar eru sérfręšingar ķ žessum efnum ekki į einu mįli um žaš hvort jaršvarmi geti yfirleitt stašist kröfur um aš vera endurnżjanleg orka til frambśšar, bęši hvaš varšar magn og hraša innstreymis og einnig varšandi upphitun jaršlaga sem hafa veriš kęld meš žvķ aš dęla vatni og varma śr žeim.

Stefįn Arnórsson telur aš almennt sé réttast aš skilgreina ešli jaršvarmaorku sem hiš sama og nįmuvinnslu, ž.e. aš raunsęjast sé aš lķta svo į aš hśn sé ķ raun óendurnżjanleg.

Ašrir taka ekki svo djśpt ķ įrinni almennt og telja lķklegt aš hęgt sé aš žróa ašferšir til aš leita jafnvęgis varšandi endingu orkunnar.

Bragi Įrnason rannsakaši į sķnum tķma Hengils-Hellisheišarsvęšiš meš tilliti til innstreymis vatns inn ķ žau jaršlög sem dęlt vęri upp śr. Ķ grófum drįttum voru nišurstöšur hans aš jaršvarmaorkan yrši gengin til žurršar eftir um žaš bil 50 įr og aš eftir žaš žyrftu minnst 100 įr aš lķša til žess aš svęšiš jafnaši sig nęgjanlega til žess aš hęgt yrši aš hefja orkuvinnslu aš nżju.

Žetta žżšir einfaldlega aš til žess aš žetta svęši geti gefiš endurnżjanlega orku til frambśšar žyrfti aš minnka orkuvinnsluna um 67% frį žvķ sem nś er til žess aš orkan nįi aš endurnżjast. Eša aš nżta ašeins žrišjung svęšisins ķ senn og fęra sig į nżjan žrišjung į 50 įra fresti.

Samkvęmt nżlegri skżrslu Orkustofnunar um sjįlfbęra nżtingu jaršhita eftir Jónas Ketilsson og fleiri mišast hśn viš aš unnt sé aš višhalda óbreyttri orkuvinnslu śr jaršhitakerfi ķ aš minnsta kosti 100 įr. Sś nišurstaša hlżtur aš teljast sérįlit orkugeirans sem stenst hvergi nęrri hina alžjóšlegu skilgreiningu į sjįlfbęrri žróun sem horfir miklu lengra fram ķ tķmann.

Geta mį žess aš hjį ?frumstęšum? indķįnažjóšflokkum ķ Amerķku var horft sjö kynslóšir fram ķ tķmann viš nżtingu nįttśrugęša, en žaš samsvarar minnst 200 įrum.

Ef miša į viš aš jaršhitasvęši eigi aš endast ķ 250 įr og sś ending talin višunandi žarf aš deila ķ gildistöluna sem nś er notuš meš fimm, en meš tveimur ef endingin į ašeins aš vera 100 įr.

Hvaš Hengils-Hellisheišarsvęšiš varšar žżšir žetta aš nś žegar er orkunżtingin komin langt fram yfir žetta mark. Frekari višbót viš žessa orkuvinnslu mun ašeins skerša möguleika komandi kynslóša enn frekar viš aš reyna aš treina orkuna lengur.

Gušni Axelsson og Ólafur Flóvenz fjöllušu um žetta atriši ķ Morgunblašsgreinum snemma įrs 2011. Žeir töldu aš unnt vęri aš nį fram endurnżjanlegri orkuvinnslu meš žvķ aš fylgjast jafnóšum grannt meš viškomandi virkjunarsvęšum og minnka orkuvinnsluna eftir žörfum ķ ljósi reynslunnar žangaš til jafnvęgi vęri nįš.

Žegar žetta er skošaš meš hlišsjón af rannsóknum Braga Įrnasonar sést glögglega aš žaš aš selja alla fįanlega orku jaršvarmasvęša fyrirfram til eins risastórs kaupanda eša aš rįšstafa henni allri fyrirfram įn žess aš gefa fęri į neinu öšru en aš klįra hana į 50 įrum, kemur algerlega ķ veg fyrir aš hęgt sé aš nżta orkuna į endurnżjanlegan hįtt. Žvert į móti er hśn klįruš eins hratt og mögulegt er mišaš viš afskriftir virkjananna og stórišjuveranna og komandi kynslóšum gert eins erfitt fyrir og unnt er.

Žetta heitir rįnyrkja į góšri ķslensku. Annaš orš į ekki betur viš um žaš athęfi aš lįta börn og barnabörn nślifandi Ķslendinga standa frammi fyrir žvķ eftir nokkra įratugi aš orkan hafi veriš klįruš, bęši til rafmagnsframleišslu og hśsaupphitunar til hags fyrir ašeins eina til tvęr kynslóšir.

Hrein orka?

Lķtum nęst į žaš hvort um hreina orku sé aš ręša.

Žótt almennt sé įlitiš aš śtblįstur gróšurhśsalofttegunda sé margfalt minni frį jaršvarmaorkuverum heldur en orkuverum sem knśin eru meš jaršefnaeldsneyti, er śtblįstur żmissa annarra óęskilegra lofttegunda verulegur.

Einkum er brennisteinsvetni nefnt ķ žvķ sambandi en žess veršur vart ķ auknum męli į Reykjavķkursvęšinu og ķ Hveragerši aš žaš berst žangaš frį orkuverunum į Nesjavöllum og į Hellisheiši.

Algengasta vindįtt į höfušborgarsvęšinu er į milli austurs og sušausturs og veršur įhrifa mengunar frį orkuverunum einkum vart ķ Mosfellsbę og austustu hverfum borgarinnar.  Įhrif mengunarinnar eru sjįanleg į gripum śr gulli og silfri sem fellur į og hafa žessi įhrif stóraukist.

Fyrir fimm įrum męldust loftgęši ķ Reykjavķk ekki uppfylla kröfur ķ Kalifornķu ķ 40 daga į įri af žessum sökum. Sķšan žį hefur orkuvinnslan aukist og žessi tala žvķ vafalaust hękkaš.

Auk žessa hefur enn ekki fundist rįš til aš rįša viš rennsli affallsvatns frį ķslenskum jaršvarmavirkjunum.

Einkum er žetta įberandi viš Svartsengisvirkjun žar sem stękkun lónanna hefur veriš óvišrįšanleg. Einnig mį žó sjį žetta fyrirbęri viš Kröfluvirkjun og litla žriggja megavatta virkjun ķ Bjarnarflagi žar sem affallsvatn rennur eftir hallandi landi ķ įtt aš Mżvatni sem er ķ ašeins fjögurra kķlómetra fjarlęgš.

Vatniš ķ Grjótagjį er žegar byrjaš aš mengast. Žrįtt fyrir žetta stendur til aš žrķtugfalda afl virkjunarinnar upp ķ 90 megavött og hiš eina sem bśiš er aš setja į blaš til mótvęgis er aš vakta žetta eftir aš virkjunin hefur tekiš til starfa!

Reikna menn meš aš žį verši bśiš aš finna rįš til aš fįst viš žetta vandamįl įn žess aš nokkuš liggi fyrir um aš žaš muni takast.

Viš Hellisheišarvirkjun stendur reyndar yfir tilraun meš aš dęla affallsvatninu nišur og hefur sś dęling valdiš mörgum smįskjįlftum.

Leiša mį lķkur aš žvķ aš jaršskjįlftar af völdum slķkrar dęlingar ašeins fjóra kķlómetra frį feršamannasvęšinu og hótelunum viš Mżvatn muni valda meiri óžęgindum žar heldur en skjįlftarnir viš Hellisheišarvirkjun valda ķ Hveragerši, sem er fjórum sinnum lengra frį nišurdęlingarsvęšinu en Reykjahlķš er frį Bjarnarflagi.

Nżting til fyrirmyndar?

Tökum aš lokum fyrir žį spurningu hvort nżtingin sé til fyrirmyndar.

Svariš er einfalt: Ašeins 12-14% orkunnar sem leyst er śr lęšingi er nżtt. 86-88% af aflinu fer óbeislaš śt ķ loftiš. Er žaš fyrirmyndarnżting?

Nišurdęlingartilraunin viš Hśsmśla skammt frį Hellisheišarvirkjun mišar aš žvķ aš auka nżtinguna og hefta frįrennsli į affallsvatni um yfirboršiš. Engum sögum fer hins vegar enn af žvķ hvort og žį hver įrangur hefur oršiš af žessari tilraun.

Ómar Ragnarsson


Svęši

  • Facebook
  • Vimeo
  • Soundcloud
  • RSS